- įmantrybė
- įmantrýbė dkt. Jõ eilė́raščiai be jokių̃ stili̇̀stinių įmantrýbių.
.
.
įmantrybė — sf. (1), įmantrỹbė (2) BŽ89 žr. įmantrumas: Visi gėrėjosi jo elgesio įmantrybe rš. Kalba paprastai aiški, neskubi, laisva nuo įmantrybių bei svetimybių rš … Dictionary of the Lithuanian Language